Davosas 2012: jaunimas bei nedarbas

2012-02-07

Kaip ir kasmet, sausio pabaigoje, pasaulio galingieji susirinko į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijos kalnų kurorte Davose. Viena aktualiausių temų jame šiais metais tapo jaunimo nedarbo problema. Pasaulio lyderių dėmesį šiam klausimui lėmė vis prastėjantys statistikos duomenys.

Kai kuriose arabų pasaulio šalyse iki 90 proc. 16 – 24 metų jaunuolių yra bedarbiai. JAV jaunimo nedarbo lygis siekia 23 proc., Ispanijoje – 50 proc., Didžiojoje Britanijoje – 22 proc. Pasaulyje šiuo metu yra 200 mln. bedarbių, 75 mln. iš jų patenka į amžiaus grupę tarp 16 – 24 metų.

Ilgą laiką nedirbęs jaunas žmogus rizikuoja nerasti darbo ir vėlesniuose gyvenimo etapuose. Jis neįgyja darbo rinkoje reikalingų gebėjimų, dažniau yra kamuojamas ilgalaikių sveikatos problemų bei yra socialiai atribotas nuo likusios visuomenės dalies.

Jaunimo revoliucija 

Politikai teigia, jog Arabų pavasaris vis dar išlieka nauju, iki galo nepažintu reiškiniu. Nepaisant to, Davose ne kartą minėta viena esminių neramumų priežasčių – jaunimo nedarbas.

Sukilimų banga prasidėjo Tunise, susideginus dvidešimt šešerių metų amžiaus Mohamed Bouazizi. „ Jis nusižudė ne todėl, jog norėjo išreikšti politinį protestą, jis tai padarė, nes papraščiausiai neturėjo darbo bei galimybių jį gauti “ – taip Davose kalbėjo investicinių fondų valdytojas iš Pakistano.

Skirtingos problemos

Pasaulio ekonomikos forumo taisyklės neleidžia įvardyti išsakytų minčių autoriaus, bet, kad ir kas bekalbėjo apie jaunimo nedarbo problemas, aišku buvo viena – nėra universalaus, visoms šalims ar kultūroms tinkamo problemos sprendimo. Žinoma, bendras vardiklis šioje situacijoje yra per maža darbuotojų paklausa. Visgi, kiekvienas regionas turi unikalių iššūkių.

Gamybinė automatizacija, atimanti darbo vietas iš eilinių žmonių, bei rinkos poreikių neatitinkanti švietimo sistema – tai tradicinės didėjančio jaunimo nedarbo priežastys.

Kita vertus, tokios šalys kaip Šiaurės Korėja susiduria su visiškai kitokio pobūdžio problemomis. Kone absoliuti dauguma šalies gyventojų įgyja aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl ypač stinga nekvalifikuotos darbo jėgos.

Verslas, universitetai ir mokyklos, valdžios atstovai bei nevyriausybinės organizacijos nesusikalba dėl esminių tikslų ir būdų jiems pasiekti. „Universitetai yra per lėti,“ – sakė vienas iš Davose dalyvavusių pramonininkų. „ Juos įtikinus, jog potencialiam darbuotojui yra reikalingi naujo tipo gabumai, studijų programų tobulinimas bei adaptacija trunka iki dviejų metų. Praėjus tokiam laiko tarpsniui rinkos poreikiai jau būna pasikeitę dar kartą“.

Dideli bei maži žingsniai 

Tarp Davose siūlytų jaunimo nedarbo sprendimų būta ir plačių užmojų (siūlyta per ateinančius 10 metų skirti daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių jaunų žmonių mokymams), ir kuklesnių, bet ilguoju laikotarpiu žymiai efektyvesnių pasiūlymų.

Milžiniškai daliai jaunimo gyvenime trūksta sektinų pavyzdžių netgi jų pačių šeimose ar ugdymo įstaigose. Kai kuriose šalyse, ypač JAV, mokyklos nebaigiančiųjų skaičius tiesiog stulbina. Sėkmingai studijas baigusius studentus porai metų įdarbinus mokyklose, mokiniams būtų suteiktas svarbus sektinas pavyzdys bei įkvėpimo šaltinis.

Taip pat siūlytos vadovų - mentorių jauniesiems verslininkams bei žinių ir įgūdžių jauniesiems darbuotojams suteikimo programos. Šios forumo dalyvių idėjos šiuo metu išbandomos pilotiniame mokymų, įdarbinimo ir ugdymo projekte Indonezijoje ir Kambodžoje. Projektas skatina verslo sektorių įdarbinti jauną žmogų, jį apmokyti ir, visų svarbiausia, suteikti jam vyresnį  patyrusį vadovą  – mentorių.

Kartų dialogas ir žinių bei įgūdžių mainai tarp jaunimo ir vyresniųjų gali tapti veiksmingu jaunų žmonių nedarbo problemos sprendimu.

LiJOT informacija