Jaunimo situacijos tyrimai

JRD (anksčiau - Valstybinės jaunimo reikalų tarybos) užsakymu buvo atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Vienas pagrindinių šių tyrimų tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. Taip pat siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, jaunimo aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines nuostatas bei bendrą situacijos Lietuvoje vertinimą.

Remiantis tyrimų metu gauta informacija, JRD planuoja veiklą ir pasirenka priemones, skirtas spręsti jaunimui opiausias problemas.

2007 m.

Jaunimo reikalų departamento užsakymu Spinter tyrimai atliko Jaunimo situacijos tyrimą. Su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.

2005-2006 m.

Lietuvos jaunimas pokyčių Lietuvoje nevertina pozityviai, tačiau jaučiasi laimingas

Lietuvos jaunimas santūriai vertina pokyčius šalyje – tik 37 proc. apklaustųjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja. Tai rodo Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) užsakymu atlikto jaunimo sociologinio tyrimo rezultatai.

„Apibūdinant jaunimo sociologinį portretą reikia pažymėti, jog per pastaruosius 5 metus padidėjo savo verslu užsiimančio jaunimo dalis. Jaunimas tampa vis labiau tolerantiškas seksualinių mažumų, priklausomų nuo narkotikų, alkoholio, religinėms sektoms priklausančių asmenų atžvilgiu“, - tyrimo rezultatus pristatė VJRT sekretorius Juozas Meldžiukas.

„SPINTER tyrimų“ gautais duomenimis, svarbiausios jaunų žmonių vertybės yra šeima, materialinė gerovė, išsimokslinimas, darbas, draugai ir laisvalaikis. Jaunas žmogus vis sėkmingiau prisitaiko šiandieninėje darbo rinkoje. Lyginant su 2000 metais – beveik dvigubai išaugo visiškai patenkintų savo darbu jaunų žmonių procentas.

Nors remiantis atliktu tyrimu 80 proc. jaunų žmonių teigė esantys laimingi, tačiau jaunimas labiausiai nepatenkintas materialine padėtimi, – šis faktas labiausiai įtakoja migracines nuostatas. Bent trumpam į Vakarus išvykti norėtų apie 70 proc. jaunuolių.

VJRT užsakymu Jaunimo situacijos tyrimai atliekami kasmet. Jais siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines orientacijas ir nuostatas įvairiose gyvenimo srityse bei įvertinti bendrą šalies situaciją.

VJRT – jaunimo politiką ir jos įgyvendinimą koordinuojanti valstybės institucija. Jos misija - įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti kuo geresnį išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų ir visavertį visuomenės gyvenimą.


Prezentacija VJRT kokybinis (*.ppt)

2004 m.

Tyrimas buvo atliktas 2004 metų kovo-gegužės mėnesiais, kuomet apklausta daugiau kaip tūkstantis šimtas 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Išsakyti nuomonę dėl jaunimo problemų buvo prašomi ir vyresni nei 30 metų respondentai. Taip pat buvo rengiami „ekspertų“ interviu bei fokusuotos grupinės diskusijos.

Kaip atskleidė tyrimas, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra žalingų įpročių plitimas, nedarbas bei mokamas mokslas. Žalingus įpročius kaip pagrindinę problemą įvardijo per 57 proc. apklaustų 14-29 metų jaunuolių. Antra pagal svarbą problema - nedarbas (50 proc.), o mokamas mokslas atsidūrė trečioje pozicijoje (38 procentai).

Net 99 proc. apklaustų 14-29 metų asmenų nurodė, kad jiems vertingiausia yra šeima. Jaunimo vertybių skalėje darbas yra antroje vietoje (97 proc.), trečioje - materialinė gerovė bei išsimokslinimas (po 97 procentus). Kaip mažiausiai svarbią jaunimas nurodė politiką (41 procentas).

64 proc. apklaustų jaunų žmonių nedirba jokio darbo. Iš jų 15 proc. teigė negalintys rasti darbo, likusioji dalis sakėsi nedirbantys, nes mokosi ar studijuoja. Didžioji dalis (56 proc.) respondentų pritarė nuomonei, kad darbu jaunimą turėtų aprūpinti Vyriausybė. Palyginti su 1997 m. atliktos Lietuvos jaunimo apklausos rezultatais, taip manančiųjų kiek sumažėjo – jų buvo 67 procentai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą ir tokiu būdu sprendžia nedarbo problemą. Vos 3,6 proc. apklaustųjų turi savo verslą, o dauguma dirbančio jaunimo yra samdomi darbuotojai – 96 procentai.

Kaip apibendrina VJRT ekspertai, išsiaiškinus dabartinę Lietuvos jaunimo situaciją, jaunimo politika turi būti orientuojama ne tik į jaunimo organizacijų veiklą, pasiekiančią nedidelę ir tik aktyviojo jaunimo dalį. Taip pat turi būti sprendžiamos ir opiausios jaunimo problemos bendrų Lietuvos socialinių problemų kontekste.

Kviečiame susipažinti sus išsamia 2004-jų metų Jaunimo situacijos tyrimo ataskaita:

I. Tyrimo pristatymas
II. 1. Jaunimas kaip išskirtinė socialinė grupė
II. 2. Jaunimo vertybinės nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu
II. 3. Jaunimo problemos
II. 4. Bendras Lietuvos situacijos vertinimas
II. 5. Asmeninės situacijos vertinimas
II. 6. Jaunimo politika
II. 7. Jaunimo dalyvavimas įvairiose organizacijose ir struktūrose
II. 8. Atstovavimas jaunimo interesams
II. 9. Jaunimas ir švietimas
II. 10. Jaunimas ir darbas
II. 11. Jaunimas ir laisvalaikis
II. 12. Jaunimas ir šeima
II. 13. Jaunimas ir būstas
II. 14. Jaunimas ir sveikata. Polinkis į žalingus įpročius
II. 15. Jaunimas ir nusikalstamumas
III. Išvados