Tyrimai

Patikimos statistinės medžiagos bei duomenų analizei JRD pasitelkia nuolatos atliekamus sociologinius tyrimus. Daug tyrimų JRD vykdo kartų su partneriais – jaunimo organizacijomis ir akademinės bendruomenės atstovais, tačiau išsamiausios informacijos apie Lietuvos jaunimą suteikia Departamento reguliariai atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Šio tyrimo išsamius pristatymus visada rasite šiame skyriuje.

2015 m. valstybinių institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas
  2. Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje
  3. Statistinių duomenų apie 2015 m. užregistruotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai, apie nepilnamečius, kurie įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamą veiką bei nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius vaikus, analizė

2015 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse tyrimas

I dalis

Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorių apklausa

II dalis

Jaunimo informavimo apie jaunimo politiką septyniose savivaldybėse tyrimas (*.pdf )

Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse kokybės vertinimas

Jaunimo situacijos tyrimai

JRD (anksčiau - Valstybinės jaunimo reikalų tarybos) užsakymu buvo atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Vienas pagrindinių šių tyrimų tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. Taip pat siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, jaunimo aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines nuostatas bei bendrą situacijos Lietuvoje vertinimą.

Remiantis tyrimų metu gauta informacija, JRD planuoja veiklą ir pasirenka priemones, skirtas spręsti jaunimui opiausias problemas.

2007 m.

Jaunimo reikalų departamento užsakymu Spinter tyrimai atliko Jaunimo situacijos tyrimą. Su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.

2005-2006 m.

Lietuvos jaunimas pokyčių Lietuvoje nevertina pozityviai, tačiau jaučiasi laimingas

Lietuvos jaunimas santūriai vertina pokyčius šalyje – tik 37 proc. apklaustųjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja. Tai rodo Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) užsakymu atlikto jaunimo sociologinio tyrimo rezultatai.

„Apibūdinant jaunimo sociologinį portretą reikia pažymėti, jog per pastaruosius 5 metus padidėjo savo verslu užsiimančio jaunimo dalis. Jaunimas tampa vis labiau tolerantiškas seksualinių mažumų, priklausomų nuo narkotikų, alkoholio, religinėms sektoms priklausančių asmenų atžvilgiu“, - tyrimo rezultatus pristatė VJRT sekretorius Juozas Meldžiukas.

„SPINTER tyrimų“ gautais duomenimis, svarbiausios jaunų žmonių vertybės yra šeima, materialinė gerovė, išsimokslinimas, darbas, draugai ir laisvalaikis. Jaunas žmogus vis sėkmingiau prisitaiko šiandieninėje darbo rinkoje. Lyginant su 2000 metais – beveik dvigubai išaugo visiškai patenkintų savo darbu jaunų žmonių procentas.

Nors remiantis atliktu tyrimu 80 proc. jaunų žmonių teigė esantys laimingi, tačiau jaunimas labiausiai nepatenkintas materialine padėtimi, – šis faktas labiausiai įtakoja migracines nuostatas. Bent trumpam į Vakarus išvykti norėtų apie 70 proc. jaunuolių.

VJRT užsakymu Jaunimo situacijos tyrimai atliekami kasmet. Jais siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines orientacijas ir nuostatas įvairiose gyvenimo srityse bei įvertinti bendrą šalies situaciją.

VJRT – jaunimo politiką ir jos įgyvendinimą koordinuojanti valstybės institucija. Jos misija - įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti kuo geresnį išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų ir visavertį visuomenės gyvenimą.


Prezentacija VJRT kokybinis (*.ppt)

2004 m.

Tyrimas buvo atliktas 2004 metų kovo-gegužės mėnesiais, kuomet apklausta daugiau kaip tūkstantis šimtas 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Išsakyti nuomonę dėl jaunimo problemų buvo prašomi ir vyresni nei 30 metų respondentai. Taip pat buvo rengiami „ekspertų“ interviu bei fokusuotos grupinės diskusijos.

Kaip atskleidė tyrimas, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra žalingų įpročių plitimas, nedarbas bei mokamas mokslas. Žalingus įpročius kaip pagrindinę problemą įvardijo per 57 proc. apklaustų 14-29 metų jaunuolių. Antra pagal svarbą problema - nedarbas (50 proc.), o mokamas mokslas atsidūrė trečioje pozicijoje (38 procentai).

Net 99 proc. apklaustų 14-29 metų asmenų nurodė, kad jiems vertingiausia yra šeima. Jaunimo vertybių skalėje darbas yra antroje vietoje (97 proc.), trečioje - materialinė gerovė bei išsimokslinimas (po 97 procentus). Kaip mažiausiai svarbią jaunimas nurodė politiką (41 procentas).

64 proc. apklaustų jaunų žmonių nedirba jokio darbo. Iš jų 15 proc. teigė negalintys rasti darbo, likusioji dalis sakėsi nedirbantys, nes mokosi ar studijuoja. Didžioji dalis (56 proc.) respondentų pritarė nuomonei, kad darbu jaunimą turėtų aprūpinti Vyriausybė. Palyginti su 1997 m. atliktos Lietuvos jaunimo apklausos rezultatais, taip manančiųjų kiek sumažėjo – jų buvo 67 procentai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą ir tokiu būdu sprendžia nedarbo problemą. Vos 3,6 proc. apklaustųjų turi savo verslą, o dauguma dirbančio jaunimo yra samdomi darbuotojai – 96 procentai.

Kaip apibendrina VJRT ekspertai, išsiaiškinus dabartinę Lietuvos jaunimo situaciją, jaunimo politika turi būti orientuojama ne tik į jaunimo organizacijų veiklą, pasiekiančią nedidelę ir tik aktyviojo jaunimo dalį. Taip pat turi būti sprendžiamos ir opiausios jaunimo problemos bendrų Lietuvos socialinių problemų kontekste.

Kviečiame susipažinti sus išsamia 2004-jų metų Jaunimo situacijos tyrimo ataskaita:

I. Tyrimo pristatymas
II. 1. Jaunimas kaip išskirtinė socialinė grupė
II. 2. Jaunimo vertybinės nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu
II. 3. Jaunimo problemos
II. 4. Bendras Lietuvos situacijos vertinimas
II. 5. Asmeninės situacijos vertinimas
II. 6. Jaunimo politika
II. 7. Jaunimo dalyvavimas įvairiose organizacijose ir struktūrose
II. 8. Atstovavimas jaunimo interesams
II. 9. Jaunimas ir švietimas
II. 10. Jaunimas ir darbas
II. 11. Jaunimas ir laisvalaikis
II. 12. Jaunimas ir šeima
II. 13. Jaunimas ir būstas
II. 14. Jaunimas ir sveikata. Polinkis į žalingus įpročius
II. 15. Jaunimas ir nusikalstamumas
III. Išvados

Valstybinių institucijų tyrimai apie jaunimą

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) vadovaudamasis Departamento nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-40, remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-125 „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ turi organizuoti tyrimus, rinkti informaciją ir statistinius duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų apie jaunimo politikos įgyvendinimą, sisteminti ir apibendrinti juos. 

Departamentas siekdamas faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos Lietuvoje įgyvendinimo 2015 m. kovo 16 d. išsiuntė valstybinėms institucijoms, savivaldybėms, Lietuvos aukštosioms mokykloms ir nacionalinėms studentų sąjungoms raštą apie renkamą informaciją - 2014 m. atliktus bei 2015-2016 m. planuojamus atlikti tyrimus/analizes, kuriuose viena iš tiriamųjų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų (pvz., nuo 10 iki 16 m., nuo 16 iki 18 m. ar nuo 21 ir 28 m. ir pan.), taip pat prašydamas pateikti kitą aktualią informaciją susijusią su jaunimo situacija šalyje.

Surinktą ir susistemintą tyrimų apžvalgą galite rasti žemiau:

VALSTYBINĖS INSTITUCIJOS

Eil. nr.

Institucija

Tyrimai

1.

Kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

*2013 m. Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas tyrimas “Special Eurobarometer 412, Sport and Physical Activity”

2.

Teisingumo ministerija

2014 m. Lietuvos gyventojų apklausa teisinio švietimo klausimais (Viena iš tiriamų grupių jauniams nuo 14 iki 29 metų). Tyrimas atskleidė, kad jaunimas ne itin domisi savo kaip piliečių teisėmis, laisvėmis ir pareigomis (nesidomi 61 proc.). Labiausiai respondentus domina vartotojų teisės (37 proc.), nei piliečių (35 proc.).

Daugiausiai informacijos teisiniai klausimais respondentai gauna per internetinę žiniasklaidą (37 proc.), bene per pus rečiau ir mažiau (19 proc.) informacija pasiekia per nacionalines TV stotis, ir atskirus tinklalapius (10 proc.)

Trys patogiausi informacijos gavimo šaltiniai: internetinė žiniasklaida (62 proc.), respublikinė televizija (52 proc.), atskiri tinklalapiai. Taip pat patogus būdas sužinoti apie teises - bukletai ir kita į namus siunčiama informacija (26 proc.)

Dauguma jaunuolių (38 proc.) nurodė, kad jiems trūksta teisnių žinių. Beveik penktadalis (19 proc.) sutiko, kad žino pakankamai ir papildomai domėtis nereikia.

Absoliuti dauguma (85 proc.) mano, kad aukštosiose mokyklose su teisės pagrindais turėtų būti supažindinami studentai, kurių specialybė nesusijusi su teise. Tam pritaria 77 proc. nebaigusių vidurinės ir 93 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą.

3.

Lietuvos teisės institutas

2014 m. atliko ir 2015-2016 m. planuoja atlikti šiuos tyrimus:

Laura Ūselė. Nepilnamečių justiciją reglamentuojančių teisės aktų darna: procesiniai aspektai // Teisės problemos. 2014/4 (86). P.68-96. ISSN 1392-1592. Prieiga per internetą: http://teise.org/data/Laura-14-4.pdf (Straipsnyje nagrinėjama, kaip Nepilnamečių justicijos 2009-2013 m. programos vykdymo metu Lietuvoje keičiami teisės aktai, kurie reguliuoja nepilnamečių justiciją, ir ar tie pokyčiai sistemingi, pakankami, atitinkantys programos keliamus tikslus ir uždavinius. Apžvelgus bendras tendencijas, koncentruojamsi į vieną mažiausiai pokyčių paliestą sritį - nepilnamečio, pažeidusio teisę, atžvilgiu vykdomo baudžiamojo ir administracinio proceso teisės normas, jų atitiktį tarptautiniams vaiko teisių apsaugos standartams bei nuoseklumą ir darną tarp administracinės ir baudžiamosios justicijos. Analizuojami teisėjų ir kitų pareigūnų, dalyvaujančių procese, specializacijos, nepilnamečių privatumo apsaugos, specialistų dalyvavimo proceso metu bei alternatyvių (neteisminių) būdų spręsti nepilnamečių bylas klausimai.)

 

2015 m. vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinį projektą “Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija”  planuojama išleisti monografiją ir mokslinį straipsnį, kuriuose bus pristatomi šio tyrimo rezultatai. (Tyrimo tikslas - išanalizuoti jaunuolių delinkvencijos ir viktimizacijos problemą iš sociologinės ir kriminologinės bei teisinės perspektyvos. Tyrimas apėmė dviejų segmentų analizę. Buvo tiriamas nepilnamečių delinkvencinio elgesio, viktimizacijos patirties paplitimas, struktūra, tikrinamos skirtingų kriminologijos teorijų prielaidos. Tuo tikslu buvo atliekama moksleivių (12-15 amžiaus) viktimologinė apklausa pagal tarptautinio tyrimo (angl. “International Self - Report Delinquency-3) metodiką. Taip pat buvo analizuojama Nepilnamečių justicijos politika, įgyvendinamos priemonės ir siekiama atsakyti į klausimą, kiek ji prisideda prie nepilnamečių, delinkventinio elgesio problemų sprendimo Lietuvoje, kaip galima būtų įgyvendinamų priemonių šioje srityje efektyvumą. Atliekant nepilnamečių justicijos politikos įvertinimą buvo nagrinėjami  norminiai teisės aktai, programiniai dokumentai, statistiniai ir mokslinių tyrimų duomenys. Taip pat buvo atlikti pusiau struktūruoti giluminiai interviu, su nepilnamečių justicijos politikos formuotojais ir šioje srityje dirbančiais praktikais.)

4.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos

2014 m. gruodžio mėn. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos inicijuotas ir atliktas tyrimas apie probacijos tarnybos priežiūroje esančių nedarbą lemiančius veiksnius. (Tyrimo metu apklausti 67 asmenys, iš jų 10 proc. sudarė asmenys iki 29 metų. Atliekant nedarbą lemiančių veiksnių analizę, buvo atkreiptas dėmesys ir analizuojamos nedarbo priežastys tų asmenų, kurie 2014 m. gruodžio mėn. nedirbo, iš jų - ir jaunimo nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Analizė parodė, kad užimtumo problemos - sudėtingos ir negali būti išspręstos tik darbo biržos ar “Sodros” jėgomis. Žmonėms labai stinga žinių apie greitai kintančią situaciją darbo rinkoje. Duomenų analizė parodė, kad geriausi rezultatai gaunami, kai šioje veikloje dalyvauja savivaldybių institucijos, darbdavių asociacijos, nevyriausybinės organizacijos. Išvados: - Su didžiausiomis įsidabinimo problemomis susiduria nekvalifikuoti ir nemotyvuoti žmonės, ypač gyvenantys kaimo vietovėse. Šių asmenų įsidarbinimo galimybės pačios menkiausios ir yra didelė tikimybė tapti ilgalaikiais bedarbiais, patiriančiais socialinę atskirtį.

Vis dar vyrauja negatyvus darbdavių požiūris į jauną, teistą ir pagyvenusį asmenį, neturintį darbo patirties. Darbdaviai kaltinami, kad nenori priimti jaunimo, tiestų ir pagyvenusių asmenų, keldami didelius reikalavimus laisvai darbo vietai užimti. Tačiau žingeidūs ir charizmatiški jauni asmenys greičiau integruojasi į darbo rinką, juos lengviau išmokyti, nes tokie asmenys greičiau prisitaiko prie vykstančių pokyčių. Neretai minėta asmenų grupė pervertina savo žinias ir gebėjimus. Asmenys kelia aukštus reikalavimus darbdaviams, tikisi gerų darbo sąlygų, didelio atlyginimo ir pareigų.

Tyrimo metu paaiškėjo pagrindinės nedarbo priežastys - nepakankamas aktyvumas ieškant darbo, nežinojimas, kokį darbą galėtų dirbti, patirties stoka ir kt. Nežinojimas, kokie yra darbo rinkos poreikio, kokios įstaigos gali padėti žmogui integruotis į darbo rinką, nemokėjimas savęs pristatyti darbdaviui, įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms neskatina integracijos į darbo rinką. Jauni ilgalaikiai bedarbiai įvardija dar vieną nedarbo priežastį - nepatrauklus darbo užmokestis.

Atsižvelgus į gautus rezultatus, Šiaulių probacijos tarnyba 2015 m. pradžioje inicijavo jaunimo amžiaus tarpsniui priklausančių ir probacijos tarnybos priežiūroje esančių asmenų susitikimą su projekto “Jaunimo profesinių, socialinių ir verslumo kompetencijų stiprinimas jaunų bedarbių tarpe” vadovu ir Pakruojo rajono jaunųjų bedarbių mentore. )

2) Šiaulių apygardos probacijos tarnyba 2014 m. atliko Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje priežasčių analizę.

(Tyrimo metu buvo apklausta 60 asmenų, smurtavusių artimoje aplinkoje, iš jų 24,2 proc. sudarė asmenys iki 29 metų. Smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje 22,7 proc. padaro asmenys nuo 21 iki 30 metų. Mažiausiai, t. y. 1,5 proc. sudaro asmenys, kurie yra nuteisiami už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje - nuo 18 iki 21 metų amžiaus. Galima teigti, kad tokio amžiaus asmenys dar nėra sukūrę šeimų, todėl jiems lengviau išvengti smurto artimoje aplinkoje. Bet kuriuo atveju smurto artimoje aplinkoje problemos sprendžiamos individualiai.)

3) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus 2014 m. pabaigoje Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose organizavo nepilnamečių suimtųjų ir nuteistųjų apklausą narkotikų vartojimo patirčiai nustatyti.

 

6.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2014 m. atliko ir 2015-2016 m. planuoja atlikti tyrimus / analizes, kuriuose viena iš tiriamųjų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų.

VVTAT užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą dėl euro įvedimo . Viena iš apklausiamųjų kategorijų yra jaunimo, kurią sudaro asmenys nuo 18 iki 29 metų. Lietuvos gyventojų apklausoje dėl euro įvedimo minima tikslinė grupė sudarė 14 proc. nuo visų apklaustųjų skaičiaus.

2015-2016 m. atliks reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą vartotojų teisių srityje.

7.

Lietuvos radijas ir televizija

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

8.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

9.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

10.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Vykdydamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo, jo padarinių stebėseną, 2014 m. Departamentas parengė ir išleido informacinį leidinį “Metinis pranešimas 2014” http://www.ntakd.lt/files/informacine_medziaga/0-NTAKD_medziaga/1-MP/2014_LT.pdf. Leidinyje apžvelgiami svarbiausi 2013 m. Lietuvoje įvykę psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos politikos formavimo bei įgyvendinimo įvykiai bei pateikiami naujausi statistiniai duomenys.

2015 m. planuojama atlikti Tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimą ir Alkoholio vartojimo paplitimo tyrimą.

11.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

Analitinę apžvalgą apie Lietuvos socialinę politiką, taip pat ir jaunimo politiką, galima rasti kasmet Ministerijos rengiamame “Socialiniame pranešime” (nuoroda: http://www.socmin.lt/lt/socialinis-pranesimas.html)

12.

Lietuvos statistikos departamentas

Informaciją apie jaunimą, kuri skelbiama Oficialiosios statistikos portale informaciniuose pranešimuose (http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-prnesimai), Rodiklių duomenų bazėje (http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1) bei leidiniuose ir publikacijose (http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas).

Rengiama statistinė informacija apie jaunimo (14-29 metų amžiaus) skaičių pagal amžiaus grupes, lytį, santuokas, ištuokas, migraciją ir kitus demografinius rodiklius (gimstamumo rodikliai pagal moterų amžių, vidutinė gyvenimo trukmė). Rengiama statistinė informacija apie šalyje vykdomą formalųjį švietimą, kurio programas baigus įgyjamas valstybės pripažintas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija arba kvalifikacinis laipsnis. Skelbiama statistinė informacija apie mokinių ir studentų skaičių pagal amžių, lytį, įgytą išsilavinimą ir kvalifikacijos laipsnius, švietimo lygmenis, mokymo ir studijų sritis, absolventų tolimesnį mokymąsi ir kiti švietimo rodikliai.

2014 m. atliktas jaunimo mokymosi mobilumo tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti, kokia dalis 18-34 metų amžiaus asmenų mokymosi metu išvyksta ar buvo išvykusi į užsienį mokytis, studijuoti ar atlikti praktiką.

2016 m. bus atliekamas suaugusių asmenų švietimo statistinis tyrimas (apklausiami 25-64 metų amžiaus gyventojai). Bus parengta statistinė informacija apie 25-34 metų amžiaus gyventojų dalyvavimą formaliajame, neformaliajame mokyme ir savišvietoje ir kt.

Rengiame statistinė informacija apie jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumą ir nedarbą, atliekant gyventojų užimtumo statistinį tyrimą. Statistinė informacija apie gyventojų užimtumą ir nedarbą skelbiama ir pagal amžiaus grupes (pvz. 15-19, 20-24, 25-29 metų amžiaus). Rengiama ir skelbiama statistinė informacija: jaunimo (18-24 metų amžiaus), neturinčio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis; vidutinį ar aukštesnį išsilavinimą įgijusio jaunimo (20-24 metų amžiaus) dalis.

2016 m. bus atliekamas jaunimo darbo rinkoje statistinis tyrimas (apklausiami 15-34 metų amžiaus gyventojai). Bus parengta statistinė informacija apie jaunimo mokamą ir nemokamą darbą mokymosi metu, papildomą mokymąsi ir nebaigtas studijas; jaunimo darbo paieškos būdus ir pagalbą, kurią jie gavo jo ieškodami, jaunimo nuomonę apie dirbamo darbo atitikimą turimam išsilavinimui ir ketinimus dėl darbo keisti gyvenamąją vietą.

Darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimo, atliekamo, kas ketverius metus, pagrindu rengiama informacija apie darbuotojus, kurių amžius iki 20 metų ir 10-29 metų, jų darbo užmokestį, apmokėtą laiką, taip pat darbo užmokesčio pasiskirstymą.

Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenų pagrindu rengiami skurdo rizikos rodikliai (18-24 metų amžiaus asmenų).

Kasmet atliekamas socialinių paslaugų statistinis tyrimas ir rengiama informacija apie 15 metų ir vyresnio amžiaus asmenų bei jaunimo iki 30 metų amžiaus, gyvenančių globos įtaigose, skaičių.

2015 m. rugsėjo mėn. bus paskelbti gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai apie 15 metų ir vyresnių gyventojų bei 15-29 metų amžiaus jaunimo savo sveikatos būklės vertinimą, lėtinius (ilgalaikius) sveikatos sutrikimus, gyvenseną, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, medikamentų vartojimą ir kt.

2015 m. II pusmetį, bendradarbiaujant su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, planuojama išleisti leidinį “Jaunimo ir jaunimo politikos apžvalga 2005-2014 m.”. Departamentas parengs leidinio dalį “Jauno žmogaus statistinis portretas Lietuvoje 2005-2014 m.”

13.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Įgyvendinant 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 “ Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos” projektą “Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas”, 2014 m. atlikta Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo situacijos analizė, apimanti demografinius, socialinius-ekonominius, sveikatos, teisinio reglamentavimo ir kitus aspektus.

 

14.

Higienos institutas

2014-2016 metų laikotarpiu atlieka tyrimą “13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai pasirinktose Lietuvos savivaldybėse”. Tikslas - įvertinti 13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai pasirinktose Lietuvos savivaldybėse. Tyrimo metu šešiose savivaldybėse (Druskininkų, Varėnos rajono, Kauno miesto, Rokiškio rajono, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto) bus atliekama anoniminė anketinė 13-14 metų vaikų tėvų apklausa. Numatome įvertinti šeimos narių fizinio aktyvumo skatinimo, tradicijų, palaikymo, fizinio aktyvumo su bendraamžiais draugais, dalyvavimo viešuose renginiuose, taip pat šeimos pajamų, fiziniam aktyvumui tinkamos infrastruktūros, lyties, gyvenamosios vietos ir kitų veiksnių įtaka minėto amžiaus vaikų fiziniam aktyvumui skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Tyrimo aprašymas skelbiamas Higienos instituto interneto svetainėje http://www.hi.lt/content/projektai.html.

15.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

2015 m. planuojamas baigti Mokyklų aplinkos tyrimo antrasis etapas, atlikti bandomąjį Vandens sanitarijos ir higienos mokyklose tyrimą ir Sveikatą stiprinančių mokyklų bendruomenių įtraukties į sveikatos stiprinio procesus analizę.

Siekiant įvertinti Sveikatą stiprinančių mokyklų bendruomenių įtraukti į sveikatos stiprinimo procesus, numatoma atlikti 8-ų ir 10-ų klasių mokinių anketinę apklausą. Analizės duomenis planuojama paskelbti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje www.smlpc.lt 2015 m. pabaigoje.

16.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

17.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

2014 m. “Vilmorus” Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės apie Europos Sąjungą apklausą. Tyrime dalyvavo 1005 respondentai. (Apklausoje dalyvavo respondentai nuo 18 metų amžiaus).

 

2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

 

18.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2014 m. neatliko jokių tikslinių tyrimų / analizių, kuriuose viena iš tiriamų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų, išskyrus kasmet VMVT atliekamą analizę apie LR ir užsienio šalių mokymo įstaigų studentų ir moksleivių praktikos atlikimą VMVT. Informacija apie studentus / moksleivius atlikusius praktiką VMVT sisteminama ir kaupiama, o atsiradus galimybei ir atsižvelgus į studentų praktikos įvertinimo rezultatus, geriausiai įvertintiems studentams gali būti pasiūlyta darbo vieta VMVT.

19.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

VRM interneto svetainėje skelbiama “Statistinių duomenų apie 2014 m. užregistruotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai, apie nepilnamečius, kurie įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamą  veiką, bei nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius veikus” analizė. Ši analizė atliekama kiekvienais metais ir yra patalpinta VRM interneto svetainėje http://www.vrm.lt/lit/Metodikos-rekomendacijos-analizes-/247.

VRM neplanuoja atlikti kitų tyrimų, susijusių su 14-29 metų jaunimui.

VRM kasmet atliekama ir reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa “Pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimas”. Apklausos tyrimo objektas - 15-74 metų Lietuvos gyventojai, tačiau rezultatus pagrindžiančiose statistinėse lentelėse yra išskirta 15-24 metų amžiaus grupė ir pateikti šios grupės atsakymų rezultatai. Apklausos ataskaita paskelbta VRM interneto svetainėje (www.vakokybe.vrm.lt) adresu http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=307

20.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

2014 m. neatliko ir 2015-2016 m. neplanuoja atlikti jokių tyrimų / analizių, susijusių su jaunimo situacija Lietuvoje.

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas) vadovaudamasis Departamento nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-40, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A1-40  „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ turi organizuoti tyrimus, rinkti informaciją ir statistinius duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų apie jaunimo politikos įgyvendinimą, sisteminti ir apibendrinti juos.

Savivaldybių tyrimai apie jaunimą

Departamentas siekdamas faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos Lietuvoje įgyvendinimo 2013 m. kovo 23 d. išsiuntė savivaldybėms raštą apie renkamą informaciją - 2014 m. atliktus bei 2015-2016 m. planuojamus atlikti tyrimus/analizes, kuriuose viena iš tiriamųjų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų (pvz., nuo 10 iki 16 m., nuo 16 iki 18 m. ar nuo 21 ir 28 m. ir pan.), taip pat prašydamas pateikti kitą aktualią informaciją susijusią su jaunimo situacija šalyje.

Surinktą ir susistemintą tyrimų apžvalgą galite rasti žemiau:

SAVIVALDYBĖS


2011 m. atliktus problematikos tyrimus savivaldybėse galite rasti čia.

Savivaldybių tyrimus 2014 m. rasite čia

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) vadovaudamasis Departamento nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-40, remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-125 „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ turi organizuoti tyrimus, rinkti informaciją ir statistinius duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų apie jaunimo politikos įgyvendinimą, sisteminti ir apibendrinti juos. Aukštųjų mokyklų tyrimai apie jaunimą

Departamentas siekdamas faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos Lietuvoje įgyvendinimo renka informaciją apie 2014 m. atliktus ir 2015-2016 m. planuojamus atlikti tyrimus/analizes, kuriuose viena iš tiriamų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų (pvz. Nuo 17 iki 23 m. ar nuo 21 ir 28 m. ir pan.), taip pat kitą aktualią informaciją susijusią su jaunimo situacija šalyje. 

Surinktą ir susistemintą tyrimų apžvalgą galite rasti žemiau:

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS 

Eil. nr.

Aukštoji mokykla

Tyrimai

1.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Lietuvos sveikatos moklų universiteto atliktus tyrimus rasite čia.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos fakulteto tliktus tyrimus rasite čia.

Medicinos fakulteto absolventų apginti baigiamieji darbai atliktus tyrimus rasite čia.

2.

Šiaulių universitetas

Socialinių mokslų fakultetas atliekamus ir planuojamus atlikti tyrimus rasite čia.

Menų fakultetas, Muzikos pedagogikos katedros atliekamus ir planuojamus atlikti tyrimus rasite čia.

Edukologijos fakulteto atliekamus ir planuojamus atlikti tyrimus rasite čia.

3.

Utenos kolegija

Utenos kolegijos atliekamus ir planuojamus atlikti tyrimus rasite čia.

4.

Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto informaciją apie 2014 m. atliktus tyrimus rasite čia.

Informacija apie atliktus ir planuojamus atlikti tyrimus rasite čia.

5.

Aleksandro Stulginskio universitetas

Universitetas specialių su jaunimu susijusių tyrimų neatlieka. Atliekami studentų įsidarbinimo tyrimai.

6.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Bartusevičienė, I. (2014 m.) Self-evaluation as an Attribute of Formative Assessment of Students’ Achievements in Maritimi Studies. TransNav Journal. Vol. 8. No. 2. Pp. 239-244. DOI: 10.12716/1001.08.02.09

Lileikis, S. (2014 m.) Jūrininkų sielovados misijos šiuolaikinės veiklos bruožai. Krikščioniškosios teologijos, kultūros ir tradicijų versmės. Tiltai. Priedas: Mokslo darbai. 2014, Nr. 45. Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Pp. 133-149.

Lileikis, S. (2014 m.) Jūrų lyderystė - iššūkis mokslui ir praktikai: valdymo psichologijos strateginė perspektyva. Vadyba. 2014, Nr. 2 (25). Pp. 43-49

Mažonienė, A., Prnckevičiūtė, V. (2014 m.) Studentų savarankiško darbo bruoža šiuolaikinėse aukštojo mokslo studijose. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje / Studies in Modern Society. Mokslo darbai Academic Papers. Nr. 5 (1). Šiauliai, Šiaurės Lietuvos kolegija. Pp. 33-41.

Chacumova, L. (2014). Plurilingualism - the way to better communication on board 16th International Conference “Maritime Transport and Infrastructure - 2014”, April 24-15, 2014. Latvian Maritime Academy Riga (Latvia)

Gabrenaite, D., Mickiene, R. (2014). Maritime finance studies development in labor market globalisation conditions. 16th International Conference “Maritime Transport and Infrastructure - 2014”, April 24-25, 2014. Latvian Maritime Academy Riga (Latvia)

7.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

2014 m. atliktas pilotinis tyrimas “Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų požiūris į šalies saugumą ir  gynybą”

8.

Lietuvos edukologijos universitetas

Lietuvos edukologijos atliekamus ir planuojamus atlikti tyrimus rasite čia.

9.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

Kauno miškų ir aplinkos kolegija kasmet vykdo įvairias savo studentų apklausas (studijų dalykų, mainų, praktikos ir pan.)

10.

Kazimiero Simonaičio universitetas

2014 m. Kazimiero Simonaičio universitetas neatliko tyrimų, tačiau numato atlikti tyrimus susijusius su jaunimu bei jaunimo situacija ateityje

11.

Klaipėdos valstybinė kolegija

2014 m. Klaipėdos studentų mitybos įpročiai

2014 m.  Studentų asmeninių finansų valdymo įgūdžių analizė

2014 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų galimybės modeliuoti savo studijas (Straipsnis publikuotas leidinyje “Profesinės studijos: teorija ir praktika”, 2014/13, Šiauliai: Šiaulių kolegija. Leidinys referuojamos Index Copernicus tarptautinėje duomenų bazėje (ISSN 2345-0576)

Studentų kūno įvaizdžio suvokimo sąsajos su sociodemografiniais veiksniais

2014 m. Paauglių požiūris į burnos ligų profilaktiką ir burnos savipriežiūros įpročius

2014 m. Studijuojančiųjų biomedicinos mokslus reflektavimo gebėjimai mokomosiose praktikose

2014 m. Mokinimasis naudojant informacines ir komunikacines technologijas

12.

Kolpingo kolegija

Kolpingo kolegija kolegija nuosekliai vykdo savo studentų apklausas: http://kolegija.kolping.lt/mokslas/studiju-kokybes-uztikrinimo-sistema/edukaciniu-paslaugu-kokybes-vertinimas-ir-kokybes-gerinimas/

Kolegijos dėstytojų tyrimas ir parengtas straipsnis

Suliakaitė, A., Eismontaitė, V., ir Didžiulienė, R. (2014) Kolegijos studentų organizuoto trumpalaikio judumo  veiksniai. Iššūkiai ir socialinės atsakomybės versle, p. 59-65

http://connection.ebscohost.com/c/articles/96370008/kolegijos-student-organizuoto-trumpalaikio-judumo-veiksniai

13.

Marijampolės kolegija

Marijampolės kolegia atlieka tyrimus susijusius su savo studentų poreikiais, įsidarbinimo galimybėmis ir pan.

2015-2016 m. Marijampolės kolegija neplanuoja atlikti tyrimų / analizi, kuriouse viena iš tiriamųjų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų.

14.

Mykolo Romerio universitetas

Socialinių technologijų fakultete vykdomi šie tyrimai:

Psichologijos institutas vykdo mokslinį tyrimą “Pozityvios jaunimo reidos stiprinimo mechanizmai socialinių-ekonominių transformacijų kontekste (POSIDEV). Informcija: https://www3.mruni.eu/posidev/index.php

Edukologijos ir socialinio darbo instituto vykdomus tyrimus rasite čia.

15.

Panevėžio kolegija

2014 m. tyrimų / analizių susijusių su jaunimu neatliko

2015-2016 m. neplanuoja atlikti turimų ir analizių, kur viena iš tyriamųjų grupių būtų jauni žmonės nuo 14 metų iki 29 metų.

16.

Šiaulių valstybinė kolegija

2014 m.  tikslinių tyrimų, kuriuose viena tiriamųjų grupių būtų tik jaunimas nuo 14 metų iki 29 metų nebuvo atlikta, tačiau dalis dėstytojų 2014 m. atliktų tyrimų apima studentus ir absolventus, kurie patenka į minimą amžiau grupę. Su tyrimais galite susipažinti čia.

17.

Socialinių mokslų kolegija

2014 m. tyrimų / analizių susijusių su jaunimu neatliko

18.

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla

Vykdo absolventų apklausas apie baigtas studijų programas, studijų kokybę.

19.

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

Tyrimų nevykdė ir neplanuoja vykdyti

20.

Vytauto Didžiojo universitetas

Atlikti tyrimai pateikiami čia

Muzikos akademijos tyrimai pateikiami čia

21.

Vilniaus dailės akademija

Sistemingi tyrimai apie jaunimo politiką neatliekami

22.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2008-2014 m. rengta disertacija, kurioje buvo analizuotos tam tikrų amžiaus grupių paslaugų vartotojai. Darbe analizuotas vartotojų lojalumas pasirenkant paslaugas, atskirai jaunimas netirtas, jis tik įėjo į bendrą tiriamųjų vartotojų grupę.

2015-2016 m. neplanuoja atlikti turimų ir analizių, kur viena iš tyriamųjų grupių būtų jauni žmonės nuo 14 metų iki 29 metų.

23.

Vilniaus kolegija

Atlikti tyrimai pateikiami čia

Informacija atnaujinta 2016 07 26.

  

JRD veiklų kalendorius

PrAnTrKePeŠeSe
 
1
2
2017-02-02
JGI susitikimai
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
15
16
17
18
19
20
21
2017-02-21
JGI susitikimai
22
2017-02-22
Susitikimai
23
2017-02-23
JGI susitikimas
24
2017-02-24
Susitikimai
25
26
27
28
 

Turite klausimų? Klauskite!

Registracija naujienlaiškiui